- paveizdys
- paveizdỹs sm. (3b), pãveizdis (1) 1. žr. pavyzdys 1: Tėvai vaikam pãveizdį rodo Trgn. Paveizdỹs jau prastas Krns. Trūksta gražių paveizdžių̃ Ds. Darbu parodė tikrą lietuvio paveizdį rš. 2. žr. pavyzdys 4: Jie buvo vieno pãveizdžio (panašūs) Lnkv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
